Tetė arsyet pėr tė cilat Kina e la nė baltė Shqipėrinė ne vitet 70
Reagimi i Shqipėrisė pas ndėrprerjes sė ndihmave ekonomike dhe ushtarake nga Kina. ZP boton letrėn qė Shqipėria i dėrgon Kinės pas ndėrprerjes sė ndihmave
Mė 27 korrik 1978 Ministria e Punėve tė Jashtme tė Republikės Popullore tė Kinės i dorėzoi Ambasadės sė Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė nė Pekin njė notė zyrtare, me anėn e sė cilės njoftohet se Qeveria Kineze ka vendosur tė ndėrpresė ndihmėn ekonomike dhe ushtarake pėr Shqipėrinė, tė ndėrpresė pagesat e ndihmės pėr Shqipėrinė dhe tė tėrheqė specialistėt ekonomikė dhe ushtarakė qė punonin nė Shqipėri deri nė atė datė. Me kėtė veprim tė pabesė dhe armiqėsor ndaj Shqipėrisė socialiste, ju ēorėt pa skrupull marrėveshjet e pėrfunduara zyrtarisht midis tė dy vendeve, shkelėt nė mėnyrė brutale dhe arbitrare rregullat e normat elementare ndėrkombėtare, dhe mosmarrėveshjet ideologjike i shtrirė edhe nė marrėdhėniet shtetėrore me Shqipėrinė. Duke hedhur kėtė hap armiqėsor ndaj Shqipėrisė socialiste, ju kėrkoni tė goditni e tė dėmtoni ekonominė dhe aftėsinė mbrojtėse tė vendit tonė, tė sabotoni ēėshtjen e revolucionit e tė socializmit nė Shqipėri. Njėkohėsisht ju minoni rėndė miqėsinė vėllazėrore midis popujve shqiptar e kine. Duke i dashur tė keqen njė vendi socialist, siē ėshtė Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė, ju kėnaqni armiqtė e socializmit e tė revolucionit. Pėrgjegjėsia pėr kėtė akt reaksionar e antishqiptar, si dhe pėr pasojat e tij, bie plotėsisht mbi palėn kineze. Komiteti Qendror i Partisė sė Punės tė Shqipėrisė dhe Qeveria Shqiptare prerjen brutale tė ndihmave e kredive pėr Shqipėrinė socialiste nga ana juaj e denoncojnė pėrpara gjithė opinionit publik botėror si njė veprim qė pėrsėrit si nė pėrmbajtje, ashtu edhe nė formė, metodat e egra e shoviniste tė Titos, Hrushovit, Berzhenjevit, tė cilat dikur edhe Kina i ka pas dėnuar. Komiteti Qendror i Partisė sė Punės tė Shqipėrisė dhe Qeveria Shqiptare hedhin poshtė pėrpjekjet qė bėhen nė notėn kineze pėr ta bėrė fajtore Shqipėrinė, pėr tė akuzuar pa asnjė bazė udhėheqjen shqiptare se gjoja ajo ėshtė mosmirėnjohėse pėr ndihmėn e Kinės dhe se gjoja ėshtė pėrpjekur tė sabotojė bashkėpunimin ekonomik e ushtarak midis tė dy vendeve. Pėr ēdo njeri normal ėshtė e pabesueshme dhe jashtė ēdo logjike qė Shqipėria, njė vend i vogėl, qė lufton kundėr rrethimit imperialist-revizionist e bllokadės sė tij, qė i ėshtė pėrveshur njė pune tė gjerė e tė gjithanshme pėr zhvillimin e shpejtė ekonomik e kulturor tė vendit, qė punon pa u lodhur pėr forcimin e mbrojtjes sė Atdheut tė vetė socialist, tė nxitė e tė kėrkojė vetė prishjen e bashkėpunimit ekonomik me Kinėn, tė refuzojė kreditė e ndihmat e saj, civile e ushtarake. Populli shqiptar, Partia dhe Qeveria e tij, tė frymėzuar nga mėsimet e marksizėm-leninizmit e nga parimet e internacionalizmit proletar, kanė luftuar sinqerisht e me konsekuencė pėr forcimin e miqėsisė, tė bashkėpunimit vėllazėror e tė ndihmės reciproke midis Shqipėrisė dhe Kinės. Ata e kanė ēmuar kurdoherė lart ndihmėn qė Kina i ka dhėnė Shqipėrisė, duke e konsoliduar atė si njė ndihmė internacionaliste tė popullit kine, si njė ndihmė qė i shėrbente ēėshtjes sė pėrgjithshme tė revolucionit e tė socializmit nė botė, si njė ndihmė qė vinte nga njė vend qė quhej socialist. Populli shqiptar, Partia dhe Qeveria e tij, ashtu si mė parė edhe tani, u pėrmbahen vlerėsimeve qė i kanė bėrė kėsaj ndihme dhe rolit tė saj, midis faktorėve tė tjerė tė jashtėm, pėr zhvillimin e vendit tonė. Shqipėria socialiste, miqėsinė e saj me popujt e vendeve tė tjera kurrė nuk e ka parė si njė mjet pėr tė nxjerrė pėrfitime ekonomike. Nė tė njėjtėn kohė, ajo nuk i ka lejuar askujt qė ndihmėn e bashkėpunimin ekonomik ta llogaritė si njė investim pėr ti diskutuar dhe imponuar vendit tonė pikėpamje politike e ideologjike qė janė nė kundėrshtim me marksizėm-leninizmin dhe me interesat e socializmit. Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė e mbrojti Partinė Komuniste tė Kinės nga sulmi i revizionistėve hrushovianė nė mbledhjen e Bukureshtit dhe nė atė tė Moskės tė partive komuniste e punėtore tė vitit 1960, ajo kėtė e bėri me vetėdije pėr tė mbrojtur parimet e marksizėm-leninizmit dhe jo pėr tė marrė nga Kina disa fabrika dhe disa traktorė. Kur Shqipėria socialiste, pėr vite e vite me radhė, mbronte tė drejtat e Kinės Popullore nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara kundėr komplotit amerikan, ajo kėtė nuk e bėnte pėr interesa materiale, por pėr tė mbrojtur njė ēėshtje tė drejtė dhe parimore. Kur Partia e Punės e Shqipėrisė dhe klasa jonė punėtore mbėshteten qėllimet strategjike tė Revolucionit Kulturor tė Kinės, kėtė nuk e bėnė pėr tė marrė ndonjė kompensim, por pėr tė ndihmuar klasėn punėtore kineze, komunistėt dhe popullin kinez pėr ta shpėtuar vendin nga elementėt kapitalistė qė kishin uzurpuar pushtetin nė Kinė. Qeveria Kineze, pėr tė justifikuar prerjen e ndihmave pėr Shqipėrinė, nė pamundėsi qė tė bėjė ndryshe, ėshtė kufizuar nė argumente ekonomike e teknike tė praktikės sė thjeshtė e tė zakonshme nė marrėdhėniet midis dy shteteve. Kėtė ju e bėni me qėllim qė tė fshihni arsyet e vėrteta qė ju shtynė tė ndėrmerrnit kėtė akt armiqėsor kundėr Shqipėrisė socialiste. Prerja e ndihmave dhe e kredive pėr Shqipėrinė nuk mund tė arsyetohet me 8 faktet qė paraqitėn nė notėn kineze, se gjoja zėvendėsministri i Industrisė dhe i Minierave tė Shqipėrisė... refuzoi konsultimet e mėtejshme... dhe nė mėnyrė arrogante u dha fund bisedimeve, se nga specialistėt shqiptarė nuk respektuan udhėzimet teknike tė specialistėve kinezė nė rafinerinė e pėrpunimit tė thellė tė naftės, se projekti kine nė njė objekt ushtarak nuk doli me sukses, pėr shkak tė zbulimit tė vonuar tė zgavrave qė rridhnin ujė si rezultat i studimeve gjeopolitike tė dobėta nga ana shqiptare dhe se pala shqiptare ndryshoi mendim duke e marrė pėrsipėr vetė punėn dhe i dha fund ndihmės kineze pėr kėtė objekt, se pala shqiptare krijoi pretekste tė ndryshme dhe nė kundėrshtim me marrėveshjen, refuzoi tė nėnshkruante procesverbalet e vėnies nė shfrytėzim tė objekteve, se pala shqiptare papritur refuzoi tė pranonte 25 faturat me njė shumė totale prej afro 100 milionė juanė Renminbi, se pėr arsye tė mospėrfilljes nga pala shqiptare tė kėshillave teknike tė specialistėve kinezė, nė Kombinatin Metalurgjik u formua njė ngjitje nė furrnaltė dhe kėtė defekt specialistėt shqiptarė e zhdukėn vetė, pa pritur qė tė vinin specialistė tė posaēėm nga Kina, se ambasadori shqiptar nė Kinė refuzoi tė pranonte notėn kineze tė 7 qershorit 1978. Kėto argumente dhe fakte qė sjell Qeveria Kineze, jo vetėm janė tė sajuara e tė shtrembėruara, por edhe sikur tė mos ishin tė tilla, ato nuk mund tė shėrbejnė kurrsesi si njė bazė morale dhe juridike ku mund tė mbėshtetet njė shtet pėr tė justifikuar prerjen e njėanshme e brutale tė ndihmės ekonomike dhe ushtarake ndaj njė shteti tjetėr, me tė cilin ka qenė nė aleancė tė ngushtė pėr njė kohė tė gjatė. Arsyet e vėrteta tė prerjes sė ndihmave e tė kredive pėr Shqipėrinė nuk kanė karakter thjesht teknik, siē paraqiten nė notėn e Qeverisė Kineze, por kanė karakter thjesht teknik siē paraqiten nė notėn e Qeverisė Kineze, por kanė karakter tė thellė politik e ideologjik. Nė kėtė letėr Komiteti Qendror i Partisė sė Punės tė Shqipėrisė dhe Qeveria Shqiptare do tė hedhin dritė tė plotė mbi kėto shkaqe politike dhe ideologjike. Por me tė parė po ndalemi tė vėrtetojmė se edhe argumentet qė pėrdor pala kineze nė notėn e vet, nuk i pėrgjigjen aspak realitetit. Qeveria e Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė do ta njohė opinionin botėror me tė vėrtetėn mbi marrėdhėniet ekonomike midis Kinės e Shqipėrisė, e nė mėnyrė tė veēantė pėr ato ēėshtje qė ngrihen nė notėn kineze, duke botuar notat e plota qė janė shkėmbyer pėr kėtė qėllim midis qeverive tė dy vendeve. Kėtu do tė sqarojmė disa fakte qė pėrmenden nė notėn kineze. Nė notėn kineze tė 7 korrikut, duke radhitur nė mėnyrė tendencioze njė varg shifrash mbi ndihmat qė Kina i ka dhėnė Shqipėrisė, pasqyrohet dėshira e udhėheqjes kineze pėr tu mburrur pėrpara botės. Ajo vepron njėsoj siē ka vepruar dhe vepron udhėheqja revizioniste sovjetike qė propagandon vazhdimisht me mburrje prej shteti tė madh ndihmėn qė i ka dhėnė dikur Shqipėrisė. Detyrohemi tu kujtojmė udhėheqėsve kinezė se mburrjet e tyre janė krejt nė kundėrshtim me deklaratat zyrtare tė bėra dikur nga vetė Qeveria Kineze.
Shkrimi ėshtė botuar nė gazetėn Zėri i popullit mė datė 30 korrik 1978
Titulli ėshtė redaksional
Pėrgatiti: Matilda Arapi
Nė numrin e sė enjtes do tė lexoni:
Arsyet e vėrteta qė ēuan nė shkėputjen e marrėdhėnieve shqiptaro-kineze, sipas palės shqiptare
Si u ekzagjeruan ndihmat kineze pėr Shqipėrinė nė notėn e 7 korrikut 1978 dhe reagimi i Tiranės
Manipulimet e kinezėve pėr ndihmat ushtarake dhe humbjet qė ata i kanė kushtuar ekonomisė shqiptare.
Pėr mė shumė na ndiqni nė numrin e rradhės
