Drejtėsi pėr Gėrdecin
Halil RAMA
Nesėr pritet tė mbėrrijnė nė vendin tone, gjashtė ekspertėt e FBI-sė pėr tė hetuar tragjedinė e Gėrdecit. Zyra Federale Informative amerikane FBI, ka miratuar ardhjen e gjashtė ekspertėve, tė cilėt do tė ndihmojnė nė identifikimin e kufomave, si dhe tė kėqyrjes e analizimit tė vendit tė ngjarjes nė Gėrdec tė Bashkisė Vorė. Ardhja e tyre, nė pėrgjigje tė kėrkesės qė Prokurorja e Pėrgjithshme, Ina Rama, u bėri pak ditė mė parė autoriteteve tė SHBA-sė, pėr tė ndihmuar nė zbardhjen e kėsaj ngjarjeje tejet tė dhimbshme pėr shqiptarėt, do tė qetėsojė disi jo vetėm tė lėnduarit por edhe tė gjitha ata qė duan drejtėsi pėr Gėrdecin. Jo se nuk kanė besim nė hetimet e organit tonė tė akuzės qė po ecėn i sigurtė nė shinat e reformimit, por sepse njė hetim mė i specializuar si ai i gjashtė ekspertėve tė FBI-sė, do tė hedhė dritė mbi shkaktarėt e vėrtetė tė kėsaj tragjedie, duke na i treguar me emėr e mbiemėr. Nė ndihmė tė hetimit, jo vetėm pėr grupin e prokurorėve tė ngritur menjėherė pas ngjarjes sė kobshme, por edhe pėr ekspertėt e FBI-sė, tashmė janė dėshmi tė shumta tė publikuara edhe nė media tė ndryshme.
Nėse strukturat pėrgjegjėse tė SHISH e SHIU-t heshtėn dhe vazhdojnė tė heshtin, duke qėndruar sėrish nė anėn e Delijorgjėve, nga debati parlamentar, por dhe nga ai mediatik, shqiptarėt kanė mėsuar tashmė shumė hollėsi nė lidhje me ngjarjen, mbi tė vėrtetat e tė pavėrtetat e deritanishme nė lidhje me pėrgjegjėsitė e shkaqet. Ndėrkohė, vetė kreu i ekzekutivit shqiptar, Berisha ka qenė shumė i pėrkushtuar pėr tė shpjeguar sa mė shumė publikisht, pėr gjithēka qė diskutohet e debatohet qysh nga dita e tragjedisė nė Gėrdec. Gjatė gjithė kėtyre ditėve, kjo ėshtė bėrė edhe nėpėrmjet komunikimeve tė tjera tė Qeverisė ose tė pėrfaqsuesve tė saj me opinionin publik dhe besoj se ky komunikim do tė vazhdojė nė masėn qė nuk kalohet nė kompetencat e Qeverisė.
Nė tė kundėrt, opozita nė vend tė mbėshtetjes pėr pėrballimin me sa mė pak dhimbje tė kėsaj tragjedie, pavarėsisht predikimeve, si njė garniturė demagogjike, ėshtė pėrpjekur dhe po pėrpiqet ta shfryėtzojė atė pėr kapital politik. Dhe pėr me keq, eksponentė kryesorė tė sė majtės po bėjnė ēmos ta errėsojnė edhe mė tej kėtė realitet tė trishte, me qėllimin pėr t'ia faturuar gjithė pėrgjegjėsinė kreut tė ekzekutivit, qė tė mund tė pėrshpejtojnė ardhjen e tyre nė pushtet. Ata po pėrdorin tė njėjtėn strategji si nė 97-ėn, duke u treguar tė gatshėm tė aplikojnė tė njėjtat skema, si ato tė rebelimit mafiozo-komunist.
Nėse Presidenti i Republikės, Topi dhe kryeministri Berisha, deklarojnė hapur pėrgjegjėsinė dhe madje domosdoshmėrinė e njė reformimi tė shpejtė tė Shėrbimit Informativ Shtetėror, krerėt e sė majtės nė opozitė, as qė e zėnė atė nė gojė. Sepse pikėrisht, eksponentė tė tyre nė strukturat e kėtij Shėrbimi e bėnė atė thuajse inekzistent.
Nėse gjer mė 97-ėn, ish-eksponentė tė Sigurimit famėkeq tė Shtetit dikaktorial, iniciuan dhe drejtuan firmat piramidale, pas 97-ės njerėz tė tillė qė u rikthyen nė SHISH nga Fatos Klosi, jo vetėm qė nuk paralajmėruan por me heshtjen e tyre tė qėllimtė, inkurajuan tragjedi tė tilla si ajo e 15 Marsit nė Gėrdec.
Edhe ky fakt mund tė jetė objekt hetimi pėr gjashtė ekspertėt e FBI-sė. Nė kėtė kontekst, vjen nė ndihmė edhe hipoteza e hedhur nga gjenerali Fabio Mini qė ka drejtuar trupat e NATO-s nė Kosovė, sipas tė cilit Gėrdeci mund tė ketė qenė edhe njė akt sabotimi.
Nė kėtė optikė e shohin post Gėrdecin, jo vetėm analistė objektivė tė situatės por edhe tė gjithė ata qė, pavarėsisht kėsaj hataje, pa e humbur logjikėn kėrkojnė nxjerrjen e fajtorėve para drejtėsisė si detyrim moral dhe ligjor ndaj fatkeqėve tė Gėrdecit. Nė tė njėjtėn kohė, mazhoranca e djathtė e drejtuar nga Partia Demokratike, edhe pas kėsaj tragjedie, po tregohet mė e vendosur se kurrė pėr tė fituar betejėn kundėr korrupsionit dhe informalitetit, tė ngritura nė sistem nga qeverisjet tepėr problematike tė sė majtės gjatė viteve 1997-2005 (qė pėrveē mėkatėve tė tjera, nuk e shkėputėn dot vendin nga gjendja e varfėrisė dhe papunėsisė).
Edhe kjo vendosmėri e mazhorancės kundėr korrupsionit, informalitetit dhe krimit tė organizuar, i shton shanset e zbardhjes tė sė vėrtetės pėr Gėrdecin.
Debati i hapur, qoftė ai parlamentar dhe mediatik qė ka inkurajuar dhe inkurajon kjo mazhorancė, respekti e dėgjimi i mendimit ndryshe, transparenca nė marrjen e vendimeve pėr kompensimin e familjeve tė viktimave dhe tė atyre tė prekur nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nga kjo tragjedi, janė dėshmi e qartė e ecjes sė saj nė kahjen e duhur.
Pėrtej faktit tė njohur si ngjarje tejet e dhimbshme pėr shqiptarėt, analiza e saj vėrtitet gjithnjė rreth mundėsive tė shmangies sė saj dhe tė shkaqeve e pėrgjegjėsive qė duhen nxjerrė nė lidhje me tė. Gėrdeci tregoi, gjithashtu, pėrveē pėrkushtimit vetjak e publik tė Kryeministrit Berisha, pėr tė luftuar korrupsionin e pėr forcimin e ligjit nė Shqipėri, edhe zellin e opozitės sė sotme (dhe elementėve tė saj nė SHISH, apo dhe nė ish-Prokurorinė e Sollakut), qė pėr 8 vitet e pushtetit tė tyre, instaluan sistemin e korrupsionit dhe inkurajuan dhe e inkurajojnė sėrish atė, pėr ta politizuar skajshėm kėtė tragjedi. Gjatė kėtyre tre viteve nė opozitė, nga frika e zbardhjes tė tė vėrtetave tė krimit e korrupsionit tė tyre, kryesocialisti Rama, kreu i PSD-sė Gjinushi, Ruēi e co, penguan me tė gjitha format e mjetet reformėn nė sistemin e drejtėsisė.
Edhe kėto pėrpjekje tė lidershipit tė majtė, pėr tė penguar reformimin e sistemit tė drejtėsisė, mund tė jenė objekt hetimi pėr ngjarjen e Gėrdecit. Pasi pikėrisht, nėpėrmjet kėsaj drejtėsie tė korruptuar penetruan Delijorgjėt e Pinarėt, madje duke kryer korrupsion tė pastėr tė pėrmasave galopante, pa iu hyrė ferrė nė kėmbė. Ngjarja mund tė ishte shumė mė e parandalueshme nėse do tė ishin respektuar tė gjitha rregullat, ndonėse aksidente ndodhin edhe pėr shkaqe nga mė tė paparashikueshmet. Deri tani, ka fakte tė mjaftueshme qė nė kėtė veprimtari ēmontimi tė municioneve, ka pasur korrupsion e trafik tė paligjshėm armėsh, por masėn e tij e pėrcakton prokuroria pas pėrfundimit tė hetimit.
Veprimtari tė mirėfilltė kriminale, ata kanė zhvilluar edhe gjatė viteve tė qeverisjes sė socialistėve, siē dėshmoi nė njė debat televiziv ish-drejtori socialist i tatimeve, Shpėtim Idrizi, por prokuroria e atėhereshme nuk ka patur kurajon tė kėrkojė ndihmėn e FBI-sė, pėr tė zbuluar fijet e lidhjes sė tyre me mafien ndėrkombėtare, siē bėri kryeprokurorja aktuale, Ina Rama. Me kėtė akt, ajo u tregua nė lartėsinė e detyrave tė saj. Ndėrkohė vendosmėria e grupit tė prokurororėve qė po hetojnė tragjedinė e Gėrdecit, duke mos "kursyer" asnjė njeri, qoftė ish-ministra apo edhe gjeneralė madhorė tė Forcave Tona tė Armatosura nė kėtė proces hetimi, tregon se shteti shqiptar po ecėn me vendosmėri e pėrkushtim nė luftėn ndaj krimit tė organizuar. Ėshtė pikėrisht kjo vendosmėri, qė na bėn optimistė nė drejtėsinė pėr Gėrdecin dhe njėkohėsisht, pėr ecjen e sigurtė drejt integrimit sa mė tė shpejtė tė Shqipėrisė nė BE e NATO.
Tashmė edhe personalitete tė njohura ndėrkombėtare, kanė pohuar se ngjarja e Gėrdecit nuk e pengon marrjen e ftesės sė Shqipėrisė nė Samitin e Bukureshtit. Gjithsesi, ngjarja e Gėrdecit ishte njė fatkeqėsi e cila nuk do tė thotė se mund tė ndodhė kudo, sepse shkatėrrimi i armėve e municioneve nuk ėshtė diēka qė Shqipėria po e bėn tani pėr herė tė parė. Ajo ndodhi nė rrethana tė caktuara materiale e kohore, tė lidhura me neglizhenca ose interesa tė caktuara qė kanė nėpėrkėmbur rregullat e ligjet pėrkatėse. Mėnyra sesi u veprua nė rrethanat emergjente qė u krijuan, treguan aftėsi shtetėrore. Po ashtu, edhe kundėrveprimi i Prokurorisė pėr zbulimin e shkaqeve e tė pėrgjegjėsive nė pėrputhje me ligjin, e pėrforcon bindjen se nuk do tė ketė asnjė ndikim ngjarja e ndodhur, me marrjen e ftesės pėr nė NATO
