Ēfarė universitetesh na duhen?
Numrin e kaluar trajtuam komentin se; A ėshtė shkencėtar ēdo profesor? dhe nė lidhje me kėtė nė fund tė komentit nėnvizuam se pėrgjigja e kėsaj pyetje mund tė plotėsohet duke i dhėnė pėrgjigje pyetjes tjetėr se; Ēėshtė universiteti, si duhet tė jetė ai dhe ku ndodhemi ne?. Pa e zgjatur tė hyjmė me njė herė nė temė.
Po. Ēfarė universiteti duam ne?. Njė universitet nėn drejtimin e shtetit?. Apo njė universitet autonom, tė pa varur nga shteti?. Dhe me njė herė nė vazhdim tė kėsaj pyetjeje pyesim: nė qoftėse shteti jep 95 % tė buxhetit tė universitetit, nė qoftėse universiteteve me status fondacioni, shteti ju siguron truallin e ndėrtimit dhe mbėshtetjen financiare dhe, nėse nuk ndėrhyn, apo nėqoftėse shteti u jep vetėm licencėn universiteteve private dhe nuk i kontrollon, atėherė ēfarė do tė ndodh?.
Pra cili shtet, cili institucion, apo cili njeri dėshiron tė mbajė nė kurrizin e tij daullen dhe nė dorėn e tjetrit tė jetė shkopi?. Tė flasim edhe pak pėr kėtė
Problemi mė i madh i universiteteve shqiptare, publike dhe jo publike, sido qė tė jenė, ėshtė mungesa e prodhimit. Shumica e pedagogėve e shikojnė veten jo si nė njė qendėr shkencore, por si nė shkolla qė pėrgatisin profesionistė. Sa shkenca prodhojnė?. Sa pėr qind e kėsaj shkence qė prodhojnė kthehet nė teknologji?. Shuma e projekteve qė pėrmbajnė kėto tema tė universiteteve sa janė?. Shkenca, bėhet pėr shkencė, apo pėr karrierė akademike?. Sa ėshtė pjesėmarrja nė shkencėn universale dhe sa nė shkencat e vendit e universiteteve tona?. Sa pėr qind e shkencės qė ėshtė prodhuar i ėshtė referuar pėrfundimeve shkencore bashkėkohore?. Universitetet pėrse duhet tė jenė autonome? Sa duhet tė jetė grupi i imunitetit tė tyre?. Sa tolerancė u duhet treguar pikėpamjeve tė kundėrta?. Duhet tu jepet autonomisė dhe lirisė, mendimeve dhe studimeve apo dembelizmit, kuadrove apo qėndrimeve jashtė shkencore?. Pedagogėve duhet tu sigurohet garancia e kuadrit deri nė vdekje, apo tė mbahen me kontrata vjetore?. Duhet tu jepet rrogė e njėjtė, apo sipas projektit qė ka prodhuar ose sjellur, duhet tė bėhet edhe trajtimi?. Dhe mė e rėndėsishmja, si duhet tė drejtohen universitetet?. Me emėrimet qė bėn qeveria, apo me pėrcaktimet qė bėn Kėshilli i Arsimit tė Lartė?. Pėr shembull, a mund tė ndahen nga njėra tjetra drejtimi akademik dhe drejtimi administrativė?. Kėshtu, pėr shembėll, pėrpara ēdo gjėje pėr kryetarin e Kėshillit tė Lartė tė Arsimit dhe anėtarėve tė kėtij Kėshilli, rektorit, dekanit, shefit tė katedrės, a duhet tė vendosen kritere bazė, si pasqyrim real i nivelit shkencor, pėrvojės sė drejtimit dhe vizionit?.
Universiteti ėshtė njė investim politik, apo ėshtė njė kala e shkencės universale? Pedagogėt duhet tė jenė tė diplomuarit e sistemit te vjetėr universitar, apo tė rinj me akreditim ndėrkombėtar gjatė procesit tė Bolonjės? Pėrse ne nuk mund tė nxirrnim njė Arkimet, Koernik, Aishtajn, Marie Curie, Galile?. Pėrse nuk mundėm tė merrnim njė ēmim nobėl nė fushėn e shkencės?. Pėrse ne nuk mundėm tė krijonim njė mėnyrė jetesė pėr shkencėn dhe njeriun shkencėtar?. Pėrse ne nuk mundėm ti kthenim universitetet tona qendra tė vėrteta shkencore?. Natyrisht qė nė kėtė temė ka shumė gjėra pėr tė thėnė. Jo pėr demagogji, por nė faqet e gazetės duhet tė hapet njė diskutim me nivel pėr kėtė temė. Mbas punonjėsve shkencorė, tė flitet pėr nivelin e universiteteve, pastaj pėr Qendrat e Kėrkimeve Shkencore, teknologjinė dhe motivacionin.
Nė tė kundėrt nuk ka asnjė rėndėsi se kush erdhi dhe kush iku nė drejtim tė Kėshillit tė Lartė tė Arsimit, tė universiteteve, tė fakulteteve dhe tė institucioneve tė tjera shkencore. E rėndėsishme ėshtė, si erdhėn, jo kush ishin, por ēfarė bėnė
Pyetjet "Kush quhet shkencėtar dhe "Si duhet tė jetė njė universitet, tema tė cilat kohėt e fundit po diskutohen nė shumė vende nė zhvillim pėrbėn njė problem tė rėndėsishėm nė vendin tonė. Nė disa vende janė hapur qendra tė veēanta dhe ēdo ditė shkėmben me qindra Email-e. Dhe pothuajse tė gjithė kanė mendime shumė tė rėndėsishme nė lidhje me kėtė diskutim. E pėrgjithshmja rekomandon se:
· Universitetet duhet tė jenė tė pavarura nga pikėpamja financiare dhe administrative.
· Rektorėt duhet tė zgjidhen nė dy vjet nga njė pėrfaqėsi e njohur,ku ndodhet edhe pėrfaqėsuesi i studentėve,
· Rektorėt duhet tė pėrgjigjen vetėm pėr koordinimin administrativ.
· Rektoret nuk duhet tė kenė asnjė lidhje me profesorėt dhe asistentėt.
· Edhe grupet zgjedhėse duhet tė realizohen me zgjedhje tė pavarura nga rektori.
· Kandidatėt pėr rektorė duhet tė ndajnė me profesorėt dhe studentėt mbas universitar qė ndodhen nė shkollė, projektet e tyre qė pasqyrojnė se ēfarė do tė pėrfitojė universiteti brenda 2 vjetėve nėn drejtimin e tij.
· Puna e parė qė rektori duhet tė zgjidhė ėshtė argumentimi i sigurimit tė tė ardhurave tė universitetit, qoftė me paratė e projekteve, qoftė me mbėshtetjen e bizneseve.
· Nė ēdo periudhė, komisioni krijuar pėr programin, komisioni i krijuar pėr katedrėn dhe komisionet e krijuara pėr shkollat qė pėrfshijnė programet dhe katedrat duhet tė jenė autoritete nė ēdo temė.
· Duhet tė jenė kriteret mė tė mira tė ēdo programi dhe tė ēdo katedre dhe duke marrė raport vjetor nga ēdo profesor e nė mbėshtetje tė vlerėsimeve tė kėtij raporti, komisioni zgjedhjeve tė katedrės duhet tė vendos nė vazhdimin apo ndėrprerjen e kontratės sė mėparshme.
· Deri nė marrjen e gradės sė doktorit, kontratat duhet tė bėhen vjetore.
· Kėrkimet shkencore duhet tė bėhen nėpėrmjet dekanatit, ndėrsa kriminaliteti ligjor duhet tė bėhen nėpėrmjet prokurorėve.
· Pėr secilin pedagog mbahen regjistrimet akademike dhe kur ata drejtohen pėr tu punėsuar ėshtė e nevojshme tė studiohen kėto regjistrime.
· Nė fund tė ēdo periudhe mėsimore pedagogėt duhet tė vlerėsohen me pikė nga pikėpamjet e teknikės sė arsimit, sjelljes dhe kapacitetit nėpėrmjet studentėve qė kanė marrė leksione. Atyre qė marrin mė pak pikė se niveli pėrcaktuar, nuk duhet tu zgjatet mė tej kontrata.
· Universiteteve duhet tu jepen paratė nė masėn e pėrcaktuar nga buxheti sipas sukseseve akademike dhe numrit te studenteve, por se si do tė pėrdoren kėto para duhet tė merret vendimi nga rektori, mbas miratimit tė komisionit tė zgjedhur tė universitetit.
·Pranimi studentėve pėr master dhe doktoraturė duhet tė bėhet vetėm me miratimin e profesorave qė japin programet.
· Pėr asistentėt qė merren nga dekanati duhet tu pėrcaktohen sipas buxhetit rrogat e 10 muajve dhe tė bėhet kontratė e pėrkohshme.
· Rrogat e profesorėve duhet tė pėrcaktohen nga universiteti dhe duhet ti jepet fund pagesave tė larta tė mėsimeve shtesė.
· Universitetet duhet tė klasifikohen kėrkimesh, arsimi apo ka pėrparėsi hem nė arsim, hem nė kėrkime.
· Nė universitetet me pėrparėsi kėrkimet shkencore profesorėt nuk duhet tė hyjnė nė mėsim tjetėr, pėrveē njė mėsimi tė arsimit tė lartė ose mbas universitare
·Nė kėshillat e ndryshme administrative profesorėt duhet tė marrin detyra vullnetare
· Universitetet duhet tė rrėzojnė muret qė i rrethojnė, tė pasurohen bibliotekat dhe tė jenė tė hapura pėr kėdo.
· Nuk duhet bėrė nė asnjė mėnyrė dallime ndaj askujt pėr mendime, gjini, fe, gjuhė, ngjyrė ose kulturė dhe kjo duhet tė mbahet nėn garancitė kushtetuese. Pra, profesorėt duhet tė kenė mundėsi qė ti shprehin pikėpamjet e tyre siē i gjykojnė.
· Shkollat duhet tė kenė sistemin e tyre tė sigurisė, nė shkollė, nėse nuk ėshtė e nevojshme, nuk duhet tė hyjnė nė asnjė mėnyrė polica dhe ushtarėt. Shkurtimorja e shkurtimores: Ka nene qė duhen diskutuar, por ka edhe propozime qė duhet tė merren nė konsideratė.
Pra, siē shikohet, vendet nė zhvillim janė nė kėrkim dhe nė sqarimin e universiteteve qė u pėrshtaten mė shumė. Edhe tek ne ka pasur shumė diskutime nė hartimin dhe miratimin e Ligjit tė Arsimit tė Lartė vitin e kaluar. Kėshilli i Ministrave ka licencuar njė numėr tė madh universitetesh jo publike, private. Universitetet publike kanė shumė vėshtirėsi pėr tė kapėrcyer bagazhet e vjetra. Shumė universitete jo publike janė kthyer qendra biznesi tė diplomave dhe marrjen e studenteve pa asnjė testim, pėrveē Universitetit EPOKA dhe Universitetit te NEĖ YORK-t qė tė gjitha programet i zhvillojnė nė gjuhėn Angleze dhe Universitetit Zonja e Kėshillit tė Mirė nė gjuhėn Italiane, tė gjithė tė tjerėt mėsimin e zhvillojnė nė gjuhėn shqip. Nė universitetet jo publike rrallė mund tė gjesh ndonjė asistent pedagogė ose pedagoge qė ka mbaruar kohėt e fundit studimet jashtė shtetit. Rektorėt e universiteteve jo publike akoma nuk kanė filluar tė miratohen nga Ministri i Arsimit dhe Shkencės, ku ata tė Universiteteve Publike dekretohen nga Presidenti i Republikės. Pra nė Shqipėri akoma arsimin e lartė jo publik nuk e shikojnė, nuk e trajtojnė dhe nuk e kontrollojnė si pjesė e arsimit kombėtar. Ai ka ardhur koha tė trajtohet dhe tė kontrollohet njėsoj si arsimi i lartė publik, mbasi nė kėto institucione pėrgatiten brezat e rinj qė do tė punėsohen nė tė gjitha nivelet e administratės sė vendit. Pra, nė arsimin e lartė nuk mund tė ketė dy standarde: njė pėr publikun dhe njė pėr jo publikun, kur nė fakt duhet tė kenė dhe tė zbatojnė vetėm njė standard.
