Kallashnikovėt mediatikė dhe rebelimi i opozitės
(21.03.2008)
Njė grup politikanėsh tė opozitės, duke menduar se me shpėrthimin e Gėrdecit, iu ka ardhur zogu nė dorė, kanė manipuluar gjer nė paturpėsi tragjedinė e para disa ditėve. Nekropolitika e majtė duke luajtur me dhimbjen dhe vdekjen, kėrkon me ēdo kusht realizimin e ėndrrės sė tyre pėr rikthimin nė pushtet
Njė grup politikanėsh tė opozitės, duke menduar se me shpėrthimin e Gėrdecit, iu ka ardhur zogu nė dorė, kanė manipuluar gjer nė paturpėsi tragjedinė e para disa ditėve. Nekropolitika e majtė duke luajtur me dhimbjen dhe vdekjen, kėrkon me ēdo kusht realizimin e ėndrrės sė tyre pėr rikthimin nė pushtet. Pėrpara kėsaj ėndrre ata nuk ndalen nga asgjė dhe njė nga bėmat e tyre mė cinike, mė imorale dhe tronditėse, ėshtė dhe kallashnikovizimi i disa mediave, tė cilat bėjnė tė shtime tinzare mbi ndėrgjegjen e opinionit. Kreu aktual i PS-sė Edi Rama, duke shkelur ēdo parim moral, ēdo etikė qytetare dhe intelektuale, duke gėrthitur nė mėnyrė patetike, keqpėrdor ēiltėrsinė e Kryeminstrit Sali Berisha, pėr tė ndezurinatin e disa tė ashtuquajturve analistė apo opinionistė kundėr qeverisė dhe Berishės. Edi Rama, gjasme i rebeluar, ka rrėmbyer kallashin mediatik dhe po sulet drejt pushtetit. Natyrisht, fatkeqėsia nuk qėndron tek ky kryetar socialist i partisė majtiste, por tek ata gjoja analistė dhe opinionistė, tė cilėt na qenkan fyer dhe kėrcėnuarnga Kryeminstri Berisha. Ata tashmė tė irrituar, kėrkojnė me ēdo ēmim tė akuzojnė atė, tė afėrmit e tij dhe qeverinė. Sipas tyre gjithė faji ėshtė i Berishės, njė histori kjo tashmė e njohur dhe e konsumuar e militantėve mjeranė tė sė majtės pėr tė goditur liderin e Demokracisė shqiptare. Faktin ata kur nuk e kanė e sajojnė, e shpikin, e montojnė dhe e servirin si njė argument. Keqpėrdorimi i lirisė mediatike, pėrdorimi i lirisė sė fjalės si njė kallash nė dorė kundėr qeverisė, akuzat e pabaza, fyerjet, shpifjet, sharjet dhe mllefet kundėr demokracisė dhe rendit, na qenkan tė drejta, tė ligjshme dhe morale. Zelli i paparė i disa kanaleve televizivė, pėr ta paraqitur fatkeqėsinė e Gėrdecit si njė aktakuzė tė rėndė kundėr Qeverisė, me tone patetike, nxitimi i kėtyre mediave pėr ta paraqitur fatkeqėsinė e shpėrthimit si Hiroshima shqiptare, dhe qė Kryeministri duhet tė japė llogari dhe tė dorėhiqet. Liria e kėtyre mediave, ėshtė njė liri e patjetėrsueshme, por natyrisht, ato janė institucione publike dhe si tė tilla duhet tė jenė sė pari, tė drejta, tė paanshme, gjakftohta, por natyrisht dhe tė pėrgjegjshėm pėr kumtin mediatik qė lėshojnė nė eter apo mbi letėr. Pėrgjegjshmėria e tyre ėshtė ligjore, pavarėsisht se kreu i qeverisė, pas ardhjes nė pushtet nė vitin 2005, hoqi ēdo mundėsi pėr tė dėnuar gazetarėt, duke i mbrojtur paraprakisht ata, por kjo nuk do tė thotė qė gazetarėt, e nė kėtė rast mediat, tė bėjnė propagandė pėr destabilitet kombėtar. Pėrgjegjėsia nė kėtė rast ėshtė sa kombėtare aq dhe qytetare dhe ligjore. Si mund tė konceptohen mediatikisht dhe politikisht shprehjet e stisura me kujdes, po citojmė: Gėrdeci kjo Hiroshimė shqiptare, nuk do tė ketė vetėm viktima nga shpėrthimi i predhave, por edhe viktima nga shpėrthimi i skandalit nė piramidėn qeverisėse. Do tė ketė njė tjetėr Hiroshimėqeveritare, e cila do tė trondisė opinionin
Atėherė, ku fillon e drejta pėr informim, liria e shprehjes, dhe ku mbaron morali mediatik dhe qytetar? Si ta kuptojmė kėtė? - njė akuzė? Nga kush? - nga televizioni? Apo si njė kėrcėnim ndaj qeverisė? - Pse? Kemi tė bėjmė me njė kanal televiziv apo me njė Prokurori mediatike? Nė vijim tė ecurisė sė ngjarjeve tė tragjedisė sė Gėrdecit, nė disa gazeta , jepeshin tituj tronditės qė nė faqet e para Tmerri tani quhet Gėrdec, 5 tė vdekur 243 tė plagosur, Lemeria, tė mbijetuarit, ende 25 vetė tė mbyllur nė tunelin e vdekjes, apo Pritet njė shpėrthim tjetėr, mes predhave ka patur raketa etj, etj. Pra njė padurim pėr tė zmadhuar pėrmasat e tragjedisė mė tepėr na sa ishte. Duket sikur nuk janė tė kėnaqur qė pėrmasat ishin kėto qė ishin, por paska edhe raketa e do tė bėhet nami. Natyrisht, nuk do shumė mend tė kuptosh se kush fshihet pas kėtyre gazetave. Por ajo qė tė trondit, ėshtė gėzimi i zi i kėtyre shkruesave mediatikė pėr tė patur sa mė shumė viktima, sa mė shumė dhimbje, sa mė shumė tmerr. O Zot! Ējanė kėta pėrbindėsha mediatik qė kėrkojnė sa mė shumė zezim dhe dhimbje, vdekje dhe tmerr? Si ta kuptojmė kėtė gėzim tė zi Ēfarė emri ti vemė kėtij makabriteti ēnjerėzor. Dhe ndonjė kryeredaktor mediash, nuk vonon dhe del nė ekran i qurravitur, gjoja i fyer pse Kryeministri nė fund tė fundit u tha tė vėrtetėn gjithė atyre qė janė shndėrruar nėkallash nė duart e PS-sė dhe Edi Ramės. Por Kallashmedia, duke ardhur nga njė mendėsi e armatosur e tė majtėve dhe padyshim me njė pėrvojė politike nga partia e punės dhe pinjollėt e diktaturės enveriste, harron se kohėt kanė ndryshuar. Nuk mund tė pėrsėritet mė viti i zi 1997. Kallashmediat duke u keqpėrdorur nga shpirti katran i Edi Ramės, po humbasin mjaft terren dhe shumė shikues, pasi mėnyra se si vihen nė shėrbim tė sė keqes, i bėnė sa amoral, aq dhe dėshtak, amatorė dhe aspak profesionistė. Kėta sejmenė tė sė majtės sė armatosur, ėshtė e kuptueshme, nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me figurėn fisnike tė gazetarit. Misioni i gazetarisė ėshtė padyshim nga mė tė lartėt dhe mė tė respektuarit, por a mund tė ketė tė drejt tė hyjė nė kėtė altar tė shenjtė njė analist a opinionist, qė e fillon emisionin me thirrje antikushtetuese dhe e mbaron me sharje, fyerje dhe shpifje? Padyshim qė kėta kallashė mediatikė janė tė vetėpėrjashtuar dhe mbi tė gjitha tė mbuluar nga neveria e opinionit tė gjerė, i cili i gjykon me qetėsi dhe paanėsi politike.