Nasradin Hoxha, (Nasr el-Din Hoxha) ėshtė njėri ndėr filozofėt mė tė njohur tė humorit nė historinė botėrore. Anekdotat e tij, tė rrėfyera mbi njė hapėsirė tė gjerė prej Gjermanisė deri ne Japoni, pėrmbajnė mėsime ku pėrmes theksimit tė njė tė mete njerėzore apo njė pike tė dobėt synohet ngritja e tė kuptuarit tė njerėzve pėr tė si dhe shėrimi i asaj mangėsie. Nasr el-Din Hoxha njihet me emra tė ndryshėm nėpėr botė. Ai njihet si Artin nė Armeni, si Oylen Sipikel nė Gjermani, si Mac Antash nė Skoci, si Xhuha nė Arabi, apo me emra tjerė nė vende tjera si Ero, Koso, Iter Pejo e kėshtu me radhė. Kjo mund tė jetė pėr arsye se nė ēdo shtet ndodhej njė person i ngjashėm si Hoxha apo pėr shkakun se anekdotat e Hoxhės duhej tė kishin njė figurė tė cilit mund ti atribuoheshin.
Jeta
Gati si me ēdo personazh tjetėr popullor, edhe jeta e Nasr el-Din Hoxhės ėshtė e mjegulluar nėpėr legjendat e shumta tė trashėguara. Megjithatė, kėrkimet e bėra mbi jetėn e tij qė nga mesi i shekullit paraprak, pothuajse tė gjitha janė nė ujdi se ai u lind nė Sivihistar, nė rrethin e provincės Eskisehir nė Turqinė qendrore. Sipas tė dhėnave qė O.S.Gökyay i jep nė artikullin tė cilin e shkroi pėr Islam Ansiklopesiski ( Njė Enciklopedi e Islamit, Istanbull 1986), Fuat Köprűlű ( Nasreddin Hoxha, Islanbull, 1918) shkruan se njėri nga muftitė e vonshėm tė Sivrihisarit i quajtur Hasan Effendi shėnon nė librin e tij tė pa pėrfunduar Maxhmua-i Maarif (Enciklopedia e Edukimit) se Nasr El-Din Hoxha u lind nė fshatin Horto afėr Sivihisarit ku edhe shėrben si imam pėr njė kohė duke e pasuar tė atin i cili po ashtu kishte qenė imam, pėr tė migruar mė vonė nė Akşehir, nė rrethinėn e provincės Konya tė Turqisė qendrore ku edhe e kompleton jetėn e tij.
Megjithatė, ka disa pohime se Nasr el-Din Hoxha ėshtė fryt i vonshėm i shpikjes popullore. Sipas pohimeve tė tilla, ekzistonte njė njeri me emrin Nasr el-Mahmud i cili merr besimin e Gayhatus, atėherė komandant i armatės Mongole nė Turqi, dhe e parandalon atė nga tė kėqijat dhe gjakderdhja. Pasi se ky njeri ishte i menēur dhe i dashur nga njerėzit, thėniet e tij tė urta bėnė qė populli tė krijoj njė Nasr el-Din Hoxha. Mirėpo, supozimet e tilla janė hedhur poshtė nga studiues serioz. Nė mes tyre, Haqqi Konyali, i cili shkroi njė vepėr voluminoze rreth Nasr el-Din Hoxhės dhe Akşehirit tė titulluar Nasreddin Hocanın Şehri Akşehir: Tarihĭ, Turistik Kılavuz (Udhėzues historik dhe turistik pėr nė Aksehir, Qytetin e Nasr el-Din Hoxhės), Istanbull 1945, shkruan se atėherė ishin katėr Nasr el-Dina tė cilit jetuan nė tė njėjtėn kohė dhe qė bėnė punė tė njėjtė si Nasr el-Din Mahmudi, andaj tė njėjtat pretendime mund tė bėhen pėr tė gjithė ata. Por Nasr el-Din Hoxha mund tė jetė asnjėri nga ta. Ky ėshtė ai qė me tė vėrtetė jetoi nė Akşehir.
Nė artikullin e tij A propos de quelques tentatives didentification de Nasreddin Hodja (Internationaler Kongress der Volkszerzählungsfarcher, Kiev and Kopenhagen. 1959), Perter Naili Boratav shkruan se nė disa gjenealogji pėrpiluar kohėve tė fundit, Khidr Ēelebiu, kadiu i famshėm i Istanbollit gjatė kohės sė Mehmetit II dhe babai i Sinan Pashės, autorit tė Tedarruname (Njė Lutje Zotit), ėshtė shėnuar tė ketė qenė nga Sivrihisari dhe pasardhės i familjes sė Nasr el-Din Hoxhės. Boratav gjithashtu shėnon se nė njė dorėshkrim qė e kishte gjetur nė Bibliothčque Nationale nė Paris, disa nga anekdotat atribuuar Nasr el-Din Hoxhės i janė mveshur po ashtu edhe popullit tė Sivihisarit dhe njė njeriu tė quajtur Khadji. Disa studiues Perėndimor si H.Ethč, M. Hartmann, A. Wesselski pretendojnė se anekdotat atribuuar Nasr el-Din Hoxhės janė anekdota anonime tė treguara pothuajse nė ēdo pjesė tė botės, andaj Nasr el-Din Hoxha na del njė shpikje. Ca tė tjerė si R. Basset dhe Christensen janė tė opinionit se anekdotat atribuuar Nasr el-Din Hoxhės janė pėrshtatje e thėnieve tė menēura dhe anekdotave qė i takojnė Xhuhės, i cili jetoi nė Irak nė shekullin e 10-tė ku edhe u bė mjaftė i famshėm. Mirėpo, pohime tė tilla rrjedhin nga njė gjeneralisim i mangėt. Duke qenė se njerėzit e urtė dhe tė menēur si Nasr el-Din Hoxha mund tė kenė jetuar pothuaj nė ēdo vend, anekdotat e Nasr el-Din Hoxhės mund tė jenė transmetuar nėpėr vende tjera pėrmes rrugėve tė ndryshme tė komunikimit. Padyshim se njė njeri i quajtur Nasr el-Din Hoxha, shumė perspektiv dhe i menēur i aftė ti dalloj pikat e dobėta dhe mangėsitė nė karakterin njerėzor i cili u mundua ti shėroj ato pėrmes humorit dhe zgjuarsisė, vėrtetė ka ekzistuar.
Varri i Nasr el-Din Hoxhės ndodhet nė Akşehir. Ismail Haqqi Konyali shėnon se personalisht ka parė njė mbishkrim nė njėrėn nga gjashtė shtyllat qė mbajnė kuben e brendshme. Sipas atij mbishkrimi njėri nga ushtarėt e Bajzitit I, sunduesit Osmanli i cili vdiq mė 1403, i quajtur Mehmet, vizitoi atė varr mė 1393. Kurse nė njė regjistėr tė vakėfeve dhe tokave shtetėrore, tė pėrgatitur me urdhėr tė Gedik Ahmet Pashės, i cili nė emėr tė Osmanlinjve pushtoi Akşehirin mė 1476, ėshtė shėnuar edhe varri i Nasr el-Din Hoxhės dhe njė medrese dhuruar nga ai nė shėrbim tė popullit.
