Fjala e Nesti Nases nė OKB dhe jeta e misionit shqiptar nė Nju Jork
Gazeta pėrgatit njė speciale nė vitin 1977, nė misionin e Shqipėrisė nė OKB. Fjalimi i Nesti Nases nė OKB dhe akuzat pėr Kinėn dhe Bashkimin Sovjetik
Pranay Gupte
UNITED NATIONS. NEW YORK Pikėrisht kėtu ėshtė rasti qė shqiptarėt po nxjerrin misteret e vazhdueshme nė Kombet e Bashkuara dhe ky ėshtė i vetmi rast, si dikur, qė nė tėrėsi pesė anėtarėt e misionit dalin nga vetizolimi, duke hequr perden e fshehtė. Fjalimi i mbajtur dje nga ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Nesti Nase, pėrpara Asamblesė sė Pėrgjithshme, ishte njė rast pėr sulmimin e dy ish-aleatėve; Bashkimin Sovjetik, nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė dhe Kinėn nė mėnyrė tė tėrthortė.
Sulmi kundėr Bashkimit Sovjetik ishte i parashikuar, pasi dy vendet kishin njė kohė tė gjatė qė ishin prishur. Por, diplomatėt kėtu, te sulmet e nėnkuptuara kundėr Kinės, tė bėra nė fjalimin e zotit Nase, konstatojnė se ndarja e muajve tė fundit midis tyre ishte njė test i fortė mes miqve, qė ishte zgjeruar nė mėnyrė tė konsiderueshme.
Nė anėn tjetėr po e dėgjonin atė anėtarėt e misionit shqiptar, tė kryesuar nga Abdi Baleta, shefi i ri i Delegacionit tė Shqipėrisė dhe delegatė tė tjerė qė kishin ardhur nga Tirana pėr tė ndjekur sesionin vjetor tė OKB-sė.
Duke biseduar pėrmes intervistave, shqiptarėt dhanė pritjet e tyre personale rreth mėnyrės sė jetesės sė tyre nė qytetin e Nju Jorkut. Ata thanė se janė krejtėsisht tė izoluar nga jeta e qytetit, duke preferuar qė ta mbyllin veten e tyre kryesisht nė zyrat e tyre nė katin e 21-tė tė ndėrtesės nė 250 East, 87th Street nė Manhatan, me jetėn e tyre shoqėrore tė kufizuar vetėm mes anėtarėve tė tjerė tė misionit. Jeta jonė private ėshtė shumė e rėndėsishme pėr personelin tonė qė jeton kėtu, - thotė Muhamed Kapllani, sekretari i Parė i Misionit. Nė tė vėrtetė, shqiptarėt kanė krijuar njė reputacion tė tillė si njerėz tė tėrhequr qė diplomatėt i konsiderojnė ata si tė ēuditshėm dhe qė praktikisht janė tėrhequr nga qarqet zyrtare dhe sociale kėtu, veēanėrisht qė nga muaji korrik, kur nisėn tė dilnin informacionet nė Perėndim rreth ndarjes sė tyre me kinezėt. Mė parė, delegatėt e dy vendeve shikoheshin qė frekuentonin shoqėrinė e njėri-tjetrit, veēanėrisht nė pritjet diplomatike.
Kontakte tė pakta me kinezėt
Vėshtirė se kishte ndonjė komunikim kėtu gjatė kėtij viti midis Shqipėrisė, e cila iu bashkua Kombeve tė Bashkuara nė vitin 1955 dhe Kinės, e cila ėshtė bėrė anėtare qė nė vitin 1971. Sipas diplomatėve kėtu, pėr herė tė parė shqiptarėt nuk u dukėn nė aeroportin ndėrkombėtar Kenedi qė tė presin delegacionin kinez, qė po vinte pėr nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė.
Nė fjalimin e mbajtur nė frėngjisht nė Asamble, ministri i Jashtėm Nesti Nase deklaroi: Nė qoftė se Shqipėria ka marrė dhe mund tė marrė disa ndihma ndėrkombėtare nga ndonjė vend socialist, kjo nuk ka rėndėsi vendimtare pėr fatin e ndėrtimit tė socializmit tė vendit dhe nė asnjė rrethanė, cilado qoftė, nuk mund tė bėhet motiv pėr shkelje tė pavarėsisė dhe sovranitetit tė vendit tonė.
Fjala e hedhur duket tė jetė pėr Kinėn, e cila ka dhėnė miliona dollarė ndihma nė Shqipėri dhe, e cila, sė fundi, nė pak vite, ka pasur vetėm marrėdhėnie tregtare me pushtetin e Enver Hoxhės, sekretar i Parė i Partisė sė Punės sė Shqipėrisė dhe sunduesi absolut i vendit.
Askush nuk mund tė ushqejė iluzione se Shqipėria ėshtė njė vend i izoluar, se atje nuk mund tė jetohet pa ndihmėn e huaj, apo se ajo do tė jetė e detyruar qė tė dalė nė rrugė pėr tė shtrirė dorėn pėr lėmoshė te ndokush. Zoti Nase tha se vendi do tė qėndrojė i lirė, i pavarur dhe i patundur.
Asnjėri nga delegacionet kineze dhe sovjetike nė sallėn e Asamblesė nuk duartrokiti pas pėrfundimit tė fjalimit tė tij prej 30 minutash. Pasi ai u ul, pėrfaqėsuesit e Greqisė, Turqisė, Benineve, Mauritanisė, Pakistanit dhe vendeve tė tjera aziatike dhe afrikane shkuan te tavolina e delegacionit shqiptar dhe i dhanė dorėn atij.
Zoti Kapllani, sekretar i Parė i Misionit, gjatė intervistave, dukej shumė i interesuar rreth informacioneve mė tė fundit se administrata Hoxha kishte urdhėruar kinezėt qė largoheshin nga Shqipėria, siē informonin disa analistė perėndimorė, tė cilėt e kishin interpretuar nė kuptimin se marrėdhėniet midis dy shteteve po u vinte fundi. Me njė ton disi tė prerė, zoti Kapllani tha: Absolutisht, mashtrim. Ambasada jonė nė Beograd i ka hedhur poshtė kėto informacione. Ne akoma kemi personel kinez nė Shqipėri, pėrfshirė edhe stafin teknik.
Shmangen diskutimet politike
Shqiptarė tė tjerė si zoti Kapllani, refuzuan tė orientoheshin drejt ēdo diskutimi politik, por ata biseduan me pasion rreth ēėshtjeve tė tilla si edukimi dhe ēėshtjet ekonomike.
Pėr shembull, njė delegat tha se gjuhė e dytė nėpėr shkolla janė Anglishtja, Frėngjishtja, Gjermanishtja, apo Rusishtja, tė cila janė pėrfshirė tani edhe nė shkollat e mesme, nė tė katėr klasat e kėtij niveli, siē ka qenė mė parė. Gjithashtu, ai tha se ka lloje tė ndryshme tė trajnimeve profesionale pas pėrfundimit tė shkollės sė lartė nė tė gjitha nivelet.
Njė tjetėr anėtarė i delegacionit tha se Universiteti i Tiranės, i cili ėshtė krijuar 20 vjet mė parė, tani ka tetė fakultete tė ndara dhe 16 mijė studentė dhe qė institucionet e reja tė arsimit tė lartė po shtriheshin nė tė gjithė vendin me njė popullsi prej 2.6 milionė banorėsh.
Shqiptarėt shfaqen tė paduruar qė tė nxjerrin nė pah se edhe fshatrat mė tė humbur kanė elektrifikim qė prej 7 vjetėsh dhe se plani i tyre aktual 5-vjeēar pėrqendrohet tek industria e rėndė dhe bujqėsia. Ata thonė se atje nuk ka taksa ose detyrime tė tjera fiskale dhe se gruaja pėrbėn 48% tė krahut tė punės dhe se ajo pėrfaqėsohet me 1/3 e anėtarėve nė Kuvendin Popullor, struktura mė e lartė legjislative nė vend.
Gjithashtu, anėtarėt e delegacionit thonė se qendrat e rikrijuara, - tė quajtura qendrat e pionierėve, - ishin ngritur pėrgjatė bregdetit tė Adriatikut dhe se atje po rritet edhe numri i turistėve nga vende tė tilla si: Gjermania Lindore dhe Hungaria, tė cilat vijnė pėrmes linjave ajrore, - deri tek kinezėt, tė cilėt punojnė nė Tiranė, kryeqyteti i vendit me 200 mijė banorė. Njė tjetėr anėtar i delegacionit thotė se Olympic Airways, - njė kompani ajrore greke, - ėshtė zgjedhur pėr tė nisur shumė shpejt fluturimet drejt Tiranės.
Ministri i Jashtėm Nase dukej mė fjalėpaku mes shqiptarėve tė intervistuar kėtu dhe atij iu kėrkua qė tė shtjellojė fjalimin e tij, qeshi duke treguar tekstin e fjalės sė tij nė njė letėr dhe tha: Atje janė tė gjitha.
Shkrimi ėshtė publikuar nė The New York Times mė 7 tetor 1977
