Prishja e Shqipėrisė me Kinėn dhe skenarėt qė po luheshin nė Ballkan
Gazeta analizon situatėn nė rajon, pas ndarjes sė Tiranės nga Pekini. Si po luante Kina, pėrplasjet me Rusinė dhe lojėrat e Enver Hoxhės
David A. Andelman
BEOGRAD Kazani i politikės ballkanike po vlon sėrish. Brenda nė kazan ndodhet njė pėrzierje shpėrthyese e nacionalizmit, armiqėsisė etnike dhe rivalitetit ideologjik, qė ndizet nga ambiciet strategjike tė fuqive tė huaja. Nė javėt e fundit Shqipėria dhe Kina i dhanė fund miqėsisė 20-vjeēare; Jugosllavia dhe Bullgaria janė nė konflikt dhe Rumania me Jugosllavinė kanė nisur pėrgatitjet pėr njė vizitė qė do tė zhvillohet kėtė muaj nga udhėheqėsi kinez, Hua Kuo Feng, vizita e parė e tij nė Perėndim. Pasojat e ndryshimeve kanė krijuar boshllėqe tė fuqishme, tė cilat vetėm mund tė intensifikojnė njė seri manovrimesh pėr dy nga udhėheqėsit kombėtarė mė jetėgjatė tė Europės, Josif Broz Titos nė Jugosllavi dhe Enver Hoxhės sė Shqipėrisė.
I gjithė emri Ballkan ndjell mendime tė errėta, shpeshherė luftėra vdekjeprurėse pėr pushtet, gjėmimet e tė cilave shpesh ndihen larg, pėrtej kryeqyteteve gri, ku ata ndeshen.
Nė Sarajevė, kryeqyteti i Bosnjės, pjesė e Jugosllavisė, vrasja e njė duke austriak nė vitin 1914 nga njė fanatik serb, shkaktoi Luftėn e Parė Botėrore. Drithėrimat e Luftės sė Dytė Botėrore ishin ndjerė fillimisht nė Shqipėri: ky vend ishte zgjedhur nga Italia e Musolinit pėr zbarkimin e parė tė saj drejt territoreve tė huaja nė Europė.
Shenjat e trazirave midis Shqipėrisė dhe garantuesit (Kinės, - shėn. Red.) tė saj mė tė madh, vėrtiteshin rreth e rrotull pėr disa kohė. Por, pak diplomatė ishin pėrgatitur pėr tė papritura dhe thyerje tė plotė qė kur ajo kishte dalė nė shesh muajin e fundit.
Ndarja Pekin-Tiranė
Javėn e fundit Shqipėria botoi njė letėr tė jashtėzakonshme prej 56 faqesh, ku tregonte pakėnaqėsitė e saja ndaj Kinės qė nga fillimet e para tė miqėsisė sė tyre, duke detajuar njė linjė tė veprimeve autoritare nga ana e Shqipėrisė pikėrisht pėr ēėshtjen se si vėllai mė i madh mund tė menaxhojė ēėshtjet e saj tė brendshme dhe tė jashtme. Letra qė ngjalli njė frikė nė kufijtė e paranojės, demaskonte afrimin kinez me Bashkimin Sovjetik dhe flirtimet e vazhdueshme tė Pekinit me Shtetet e Bashkuara dhe Perėndimin. Ajo dėnonte zellin e pazakontė tė Kinės pėr tė ndėrhyrė nė ēėshtjet e Ballkanit.
Sigurisht, ndėrhyrja ėshtė planifikuar nė turin e kryetarit kinez Hua nė Rumani dhe Jugosllavi, njė vizitė gjithashtu e kundėrshtuar hapur edhe nga Bashkimi Sovjetik, i cili vazhdon ta shikojė Ballkanin si terrenin e shtėpisė sė tij. Kjo nė vetvete ėshtė njė arsye e mirė pėr vizitėn kineze. Pėr shumė vjet, shmangia e zgjerimit sovjetik nė Ballkan ka qenė njė qėllim i politikės kineze nė Europė. Po ashtu, ajo ka qenė njė gur themeli i planeve strategjike tė Perėndimit.
Pozitat strategjike
Portet e Adriatikut nė Jugosllavi apo Shqipėri krijonin mundėsinė e futjes sė anijeve tė ēdo fuqie pėr tė komanduar Mesdheun Lindor dhe Lindjen e Mesme. Sigurisht, Bashkimi Sovjetik do tė dėshironte tė rivendoste nėndetėset nukleare nė bazėn e ishullit tė Sazanit, tė ndėrtuara 20 vjet mė parė nė bregdetin shqiptar, si dhe tė merrte territorin detar nė Vlorė, mė i pėrdorshmi nė tė gjithė kontinentin. Linja mė e shkurtėr ajrore nga Bashkimi Sovjetik drejt Lindjes sė Mesme kalon pėrmes Jugosllavisė dhe Shqipėrisė.
Pėrgjatė shumė viteve, njė Jugosllavi neutrale dhe njė Rumani e pavarur nė mendje i kanė siguruar Shqipėrisė njė jastėk mbrojtės prej pushtimit sovjetik. Nėntė vjet mė parė, pas pushtimit tė Ēekosllovakisė, tė drejtuar nga sovjetikėt, Shqipėria shkoi aq larg, sa i ofroi asistencė ushtarake Jugosllavisė, nė rast se vendi pushtohej nga Bashkimi Sovjetik. Qė prej asaj kohe Shqipėria ka qenė mjaft e qetė rreth kėsaj ēėshtjeje, njė reflektim ky qė vinte nga ankthet tė saj prej zgjerimit jugosllav dhe ndikimit nė njė masė tė konsiderueshme tė minoritetit shqiptar gjithnjė nė rritje nė Jugosllavi, me njė popullsi qė mbetej shumė tė varfėr. Ēėshtja e minoriteteve ėshtė njė ēelės kyē te problemet ballkanike.
Konfliktet ballkanike
Pėr shumė vjet Bullgaria ka pėrdorur minoritetin maqedonas qė tė mbajė kufijtė e saj me Jugosllavinė tė blinduar, si njė pikėnisje pėr tė denoncuar qeverinė e Titos. Gjatė luftės civile tė Greqisė, e cila vazhdoi pas Luftės sė Dytė Botėrore, Bullgaria dhe Jugosllavia, qė mė vonė ishin aleatė tė devotshėm tė Stalinit, pėrdorėn ēėshtjen etnike qė tė ndihmojnė partizanėt komunistė nė kufirin midis Greqisė dhe Maqedonisė. Javėn e kaluar zyrtarėt jugosllavė akuzuan Bullgarinė, e cila tani ėshtė aleatja mė e ngushtė e Bashkimit Sovjetik, se po ringjall ēėshtjen maqedonase, e cila pėrkon me vizitėn e zotit Hua dhe me ērregullimet nė Shqipėri. Moska, vetėm pėr tė mos humbur nga kjo situatė, njėherėsh nisi denoncimin ndaj politikės rumune nė drejtim tė minoritetit tė saj Bessarabian, i cili ėshtė i shpėrndarė nėpėr Moldavi, vend ky nė kufi me Bashkimin Sovjetik. Bukureshti do tė jetė ndalesa e parė pėr kryetarin kinez Hua.
Shqipėria nė qendėr tė vėmendjes
Por, pjesa mė e madhe e manovrave diplomatike dhe propagandės pėrfshiu Shqipėrinė. Pėr shumė vjet, qeveria Hoxha ka refuzuar tė gjitha fuqitė e mėdha njė e nga njė; tė parėt Shtetet e Bashkuara, pastaj Bashkimin Sovjetik dhe tani Kinėn. Ky vend dhe shtete tė tjera duhet tė mbushin vakuumin e krijuar nga largimi i ndihmės dhe kėshilltarėve kinezė. Megjithėse, plotėson nevojat e saj nė bujqėsi dhe ėshtė prodhuese e qymyrit dhe naftės, Shqipėria pėr njė kohė tė gjatė ėshtė mbėshtetur nė burimet e jashtme pėr zhvillimin e teknologjisė industriale, e cila ėshtė e vetmja shpresė pėr ta nxjerrė vendin e vetėm nė Europė nga gjendja mesjetare nė tė cilėn ndodhet tani. Tashmė ėshtė duke u krijuar njė linjė pėr tė zėvendėsuar Kinėn. Ėshtė raportuar se po nisin diskutimet nė Uashington rreth mundėsisė sė rifillimit tė bisedimeve me Shqipėrinė. Shumė diplomatė tė akredituar nė Tiranė, por qė jetojnė nė Beograd, besojnė se Bashkimi Sovjetik shumė shpejt do tė bėjė njė hedhje tė fortė drejt Shqipėrisė, jo nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, por duke pėrdorur dy aleatėt e saj; Vietnamin dhe Kubėn. Dy javė mė parė, gjatė njė konference tė zhvilluar nė Beograd, zėvendėspresidenti i Kubės, Carlos Rafael Rodriguez shprehu solidaritetin e tij me Shqipėrinė nė lidhje me konfliktin me Kinėn. Vendet europiano-perėndimore, e veēanėrisht Greqia, Italia, Belgjika, Danimarka dhe Gjermania Perėndimore po shikojnė mundėsitė pėr lidhje ekonomike mė tė mėdha me Shqipėrinė. Pėrgjatė viteve tė fundit, qeveria Hoxha, nė mėnyrė tė heshtur, ka pėrmirėsuar lidhjet tregtare me kėto vende. Ēėshtja e minoritetit grek qė banon nė Jug tė Shqipėrisė ėshtė zgjidhur dhe lidhjet tregtare dhe diplomatike me Greqinė kanė rifilluar; sakaq ėshtė hapur njė linjė ajrore midis Athinės dhe Tiranės. Megjithėse ēėshtja e dėmshpėrblimeve tė luftės ėshtė akoma e pazgjidhur me Gjermaninė Perėndimore, njoftohet se kanė nisur kontaktet tregtare nė njė nivel jozyrtar.
Atje ka shumė pengesa pėr vendosjen e lidhjeve midis qeverisė staliniste nė Tiranė me Lindjen dhe Perėndimin, ku pjesa mė e madhe e tyre janė tė karakterit ideologjik. Nė pėrzgjedhjen dhe refuzimin padronėve, zoti Hoxha, njė individualist tipik ballkanik, nuk ėshtė nxituar kurrė. Edhe nė kėtė periudhė tė vonė ai duket se nuk do ti ndryshojė mėnyrat e tij.
Shkrimi ėshtė publikuar nė The New York Times mė 6 gusht 1978
Autori i shkrimit ėshtė korrespondent i The New York Times-it, i vendosur nė Beograd
Titulli ėshtė redaksional: Titulli origjinal ėshtė: Same players, New sides in age-old Balkan game
