Shqiptarėt nė Greqi si skllevėrit e Spartės
Ka vite qė emri allvanos (versioni greqisht i fjalės shqiptar) qarkullon nėpėr Greqi me njė konotacion pezhorativ. "Allvanos" ėshtė tashmė thuajse njė damkė nėpėr Elladhė. Aq sa edhe vetė allvanosėt e shumtė qė punojnė atje, pėrpiqen qė ta fshehin qė janė allvanos nė mėnyrė qė t“i shpėtojnė paragjykimit, diskriminimit, talljes, poshtėrimit dhe shumė telasheve tė tjera tė mundshme. Ndėrrojnė emrat apo pėrpiqen tė flasin sa mė pak gjuhėn e allvanosėve (qė ėshtė shqipja) nė ambiente me grekė apo edhe nė shkolla e universitete. Mungojnė vetėm tabelat "ndalohet hyrja pėr shqiptarėt". Kaq e dallon Greqinė e sotme nga Afrika e Jugut e djeshme. Aparteidi me shqiptarėt ėshtė i thellė. Eshtė nė shpirt. Dhe nuk ka asnjė rėndėsi se ēfarė kontributi kanė dhėnė tash e 15 vjet qindra e mijėra shqiptarė nė ngritjen e ekonomisė greke. Ashtu sikundėr nė demokracitė e Athinės apo Spartės skllevėrit prodhonin gjithēka materiale, por megjithatė, ishin tė damkosur si skllevėr, ashtu edhe Greqia moderne nuk mund tė bėjė pa skllevėrit e saj modernė me damkėn "allvanos". Dhe sikundėr skllevėrit e lashtė, ashtu edhe kėta modernėt nuk mund tė kenė tė drejta si tė gjithė qytetarėt. Ata madje, mund edhe tė ndėshkohen kur ta dojė "skllavopronari". Mund tė pėrzihen madje, nė ndonjė rast edhe tė vriten. Tė gjitha kėto janė vėrtetuar prej vitesh edhe me skllevėrit modernė tė shtetit evropian grek, allvanosėt. Ndoshta nuk do tė vonojė qė pėrsėri, allvanosėt tė vuajnė pėr kėtė incident tė pakėndshėm diplomatik mes dy shteteve fqinje. Ose mė saktė, tė vuajnė "fajin" e shtetit tė tyre.